Pamatyti pasaulį norėtum iš aukštai,
Bet žinai, jog sparnų dar neturi…
Vakarais, kai tavo akys užmerktos stipriai-
Jauti – tu dabar skrendi… Naktis išeis, kai saulę jūrą atiduos…
Tave tik debesys šią naktį glaus… Baimė nukrist iš aukštai…
Baimė mylėti karštai…
Tik banga, vėjo banga –
Glostys tau rankas, rankas sparnus
Sparnus plačius… umhu… Rasos lašai lyg ašaros ant žemės rytą guls,
Tu pavargęs sugrįši atgal.
Rožės ašmenys aštrūs į basas tau pėdas durs –
Tu ir vėl žmogus dabar… Naktis išeis,kai saulę jūra atiduos…
Tave tik debesys šią naktį glaus…