Saulius Mykolaitis - Geriau nežinoti žodžiai
Geriau nežinot kas už lango,
kad nepabučiuotum tamsos,
kas buvo ten, skilusį dangų
sulopyt per maža dienos.
Norėjai žinot, kas už durų:
privertus pirštus vis pūti pūti pūti…
gerai tam, kas nieko neturi,
tik ant veido randai keturi.
Muiluota virve prie tavęs prisirišiu,
nors būtum graži, graži kaip mirtis
gyvenimo sraigę pasikinkysiu
ir lauksiu kol sapnas užgis.
Jau nebesistengsiu pažinti
kas ten, kai dar čia nežinia
verba su bobutėm juk žydi,
tai kam taip skubėti iš čia? Po gomuriu rudenio lapą
tirpdyk kol sulauksi žiemos,
kol lietūs apakę latakais
tau akmeniu kris ant galvos.