man visi keliai
lyg medžių šaknys susipynė
man visur gerai
bet Lietuva yra gimtinė
čia yra namai
o man visi kaip broliai
ir nors vilioja toliai
čia pasiliksiu amžinai
ėch dulkėtas kelias
juodų žirgų man gaila
ėch ir nieks negali
suprast čigono meilės
ėch
kur bebūčiau aš
dažnai sapnuoju žalią girią
kai liečiu šakas
ten paukščiai niekad nenutyla
kol širdis dar plaks
ir akys žvelgs į šviesą
žinau tik vieną tiesą
kad vietos čia visiems užteks