Aš žinau, kad taip daugiau jau nebus,
Mes kiekvienas turim savo namus.
Žemė klauso, ką įsako dangus
Ir visai nebaisus jai lietus. O tavo akys – tartum jūra melsva
Ir ją taip traukia blakstienų spalva.
Pati gaiviausia – tai pirmoji banga,
Po jos antra, trečia ir ketvirta. Į Nidos uostą jau sugrįžta laivai,
Ant marių delno tu bures surinkai.
Čia trumpos naktys ir ilgi vakarai,
Čia visada visiems yra gerai. Aš surinksiu marių vėjų dainas,
Surašysiu tau ant smėlio natas.
Ir koks oras – man visai nesvarbu,
Aš tik Nidoj sielos laisvę jaučiu. O tavo akys – tartum jūra melsva
Ir ją taip traukia blakstienų spalva.
Pati gaiviausia – tai pirmoji banga,
Po jos antra, trečia ir ketvirta. Į Nidos uostą jau sugrįžta laivai,
Ant marių delno tu bures surinkai.
Čia trumpos naktys ir ilgi vakarai,
Čia visada visiems yra gerai. Ir nors po vasaros ateina ruduo,
Nesensta jūra, kopos, marių vanduo.
Aš tau galiu kartoti meilės žodžius,
Geriau kaip Nidoj niekada mums nebus. O tavo akys – tartum jūra melsva
Ir ją taip traukia blakstienų spalva.
Pati gaiviausia – tai pirmoji banga,
Po jos antra, trečia ir ketvirta. Į Nidos uostą jau sugrįžta laivai,
Ant marių delno tu bures surinkai.
Čia trumpos naktys ir ilgi vakarai,
Čia visada visiems yra gerai.