Ant palangės gėlės džius,
Į stiklą tyliai gros lietus,
Gaila…
Bet manęs jau nebebus… Šypsena veide išliks,
Kai nuotraukos tau mus primins,
Gaila…
Bet manęs šalia neliks… Ir tai kas brangu,
Mes dalinamės kartu,
Naktimis sušildei,
Parodei man viltį. Tikėjau slapta,
Tai visko pradžia,
Buvau per naivi,
Atleisk jei gali. Su tavim buvau tikra
Nuoširdi ir atvira
Gaila…
Bet to buvo negana… Ir kai ryte nušvis dangus,
Žinau galvosi apie mus,
Gaila, gaila, gaila…
Bet manęs jau nebebus…