Nekito niekas, keičiau laiko juostas,
Nepakito, pasitiko oro uostuos.
Atstumai – tu juos sukurei vardan jūrų, smėlio, tobulo gražumo
Ar greit išdrįstum būt, drįstančiais griūt, besišypsančiais jum,
Kada skelbs pirmaujantį, kiek dar, ar dar bėgt, ar dar liko gaudančių
Nelaukt nors šiandien, to kas bus
Mes neleidžiam laiko, laikas leidžia mums
Rašyt tai ir just, turėt jus
Pamiršt žodžius, kavos rytinės,
Palaukt, kol bus išties svarbu
Kai paklaus nuo galines sėdynės
Ar dar toli, mažas žmogus. Kiek nuostabaus aplinkui,
Ir kaip tau velniškai tinka.
Kiek nuostabaus aplinkui,
Ir kaip tau visgi tinka. Kartais nematau nieko,
Nors galvos taip aukštai iškeltos,
Su šypsenėle pašlemėko,
Išmokau nenuoširdžiai jaustis kaltas.
Dar vienas ne svajonių rytojus,
Mes daugiau nei artimi, aš jos svajonių herojus,
Vangiai kylantis rytais
Čia niekas neras, laikas ir pats praeis.
Skubu susikraut daiktus, skubu keist,
Kišenės pilnos, raktai, ironiška ir keista
Paleist, dalyt, išmest, na
Niekada neprieštaravo vidinis bevalis
Paskubom pamirštu, bet vis dėlto,
Primena vingiuotas kelias namo.
Nėra tobulo laiko,
Tobulo atstumo,
Netobulam žmogiškumui. Kiek nuostabaus aplinkui,
Ir kaip tau velniškai tinka.
Kiek nuostabaus aplinkui,
Ir kaip tau visgi tinka.
Klausyti Lilas ir Innomine - Kaip tau visgi tinka lyrics