Kai matau tave, širdis sustoja -
Prasilenkiame dažnai kieme.
Tu kaip vasara, kuri vilioja,
Tu kaip deivė, plaukianti žeme.
Nežinau kaip atrakinti tylą
Ir kuriuo pasukti man keliu,
Nors širdis nuo abejonių skyla -
Padaryti nieko negaliu.
Vis bandau save vaduoti
Nuo nedorėlės minties,
Bet nenoriu tau išduoti
Tos mažytės paslapties.
Ojojoj, tu graži
Ir vedi mane iš proto
Ojojoj, dievaži, -
Geresnės nėra, atrodo.
Ojojoj, tu miela, -
Tarsi genijaus tapyta
Bet žinok, taip yra -
Ojojoj - turiu aš kitą.
Tavo akys traukia mano žvilgsnį
Nesuvaldomų jausmų tinklu.
Regis, norisi tada pavirsti
Ir nematomu, ir net aklu.
Skandini mane į meilės liūną
Nors liečiu tave tik sapnuose,
Bet svajonės kartais kvailos būna -
Juk negalime gyvent tryse.
Aš bandau tave pamiršti,
Nors beprotiškai bijau.
Nes ta meilė, tarsi širšė,
Veria širdį vis giliau.
Ojojoj, tu graži
Ir vedi mane iš proto
Ojojoj, dievaži, -
Geresnės nėra, atrodo.
Ojojoj, tu miela, -
Tarsi genijaus tapyta
Bet žinok, taip yra -
Ojojoj - turiu aš kitą.