Jos rudos akys ji kvepia montali ir rūko iqos, tokia smulkutė, nekalta, tamsių, ilgų plaukų. Ji žudė savo šypsena daug vienišų širdžių, aš tai matydamas išties bijojau pasėkmių. Apeina vyriškumą savo bučiniais, mes pykstamies ir tai vadiname jausmais. Mus supa paslaptis, viduj kažkoks liudesys, bet tu ir aš jau žinau kokia tai bus ateitis. Dar neseniai mes buvome draugais, kai gerem, pykomies, juokavom ir kalbėjom su Dievais. Taip jau išėjo, kad naktį likome vieni, iš ryto pas mane pabudome visai nuogi. Prisimenu tyli, ir nieko nesakai be žodžių supratai, kad tai tikri jausmai. Kad ir kaip keistai, skambėtų banaliai, bet aš mylėjau nuo tada kai mane sutikai.
Kas gali but stipriau ? stipriau už mus abu. Kas gali but gražiau, už tūkstantį žvaigždžių. Kas gali but stipriau? stipriau už mus abu, tu patikėjai tuo, ėjai šituo keliu. x2
Kovojau su savim, kovojau su kitais bandžiau save uždaryt, nes netikėjau jausmais.Neleidau sau išsiduot, bandžiau tave ištrint, bet teko pasiduot ir meilę pripažint.Alchoholis ir tu, viską atrakinai. Ir save kankinai kol viską pripažinai.Žinojai pajutai viską supratai, bet tylėjai, nes sakei save tyloj skandinai
Kas gali but stipriau ? stipriau už mus abu. Kas gali but gražiau, už tūkstantį žvaigždžių. Kas gali but stipriau? stipriau už mus abu, tu patikėjai tuo, ėjai šituo keliu. x2