Kai nukrisdavau maža
Mane guosdavo mama:
„Neverk, užgis iki vestuvių“.
Man praskeltą galvą siuvo,
Aš taip laukiau tų vestuvių,
O tada įėjo jis pro duris
Toks gražus...
Aš jam gimdžiau vaikus,
O jis man sakė: „Meile, meile, meile, GYVENIMAS PUIKUS!”
Aš daugiau niekad nekritau (uu-u)
Ir dar ilgai maniau (uu-u),
Jog visada taip bus (uu-uu)
Visada taip bus (uu-uu)
Visada taip bus (uu-uu)
Visada taip bus (uu-uu)
Po vestuvių ir vaikų
Mes nustojome abu
Mylėt,
Tačiau išmokome daugiau ir tapom
Tobulais tėvais, be to,
Apsikrovėme darbais,
O tada tu įėjai pro duris
Toks gražus...
Aš tau gimdžiau vaikus,
O tu sakei man: „Meile, meile, meile, GYVENIMAS PUIKUS!”
Aš daugiau niekad nekritau (uu-u)
Ir dar ilgai maniau (uu-u),
Jog visada taip bus (uu-uu)
Visada taip bus (uu-uu)
Visada taip bus (uu-uu)
Visada taip bus (uu-uu)
JOG VISADA TAIP BUS (UU-UU)
VISADA TAIP BUS (UU-UU)
VISADA TAIP BUS (UU-UU)
VISADA TAIP BUS (UU-UU)