Atsidarė durys, negaliu įeiti
Jau turbūt žinai, bet patinki man baisiai
Tu truputį kuklinies naktinio reiso
Aš noriu tave pažint, bet tu maivais, beib. Dvidešimt bernų tuo pačiu metu atsistoja
Praplauki lėtai, net langai rasoja
Jų akis matai, jie turbūt pavydi
Baro kėdės ir stalai baigia išsilydyt
Tu ištraukei žemę man iš po kojų
Porą valandų jau sunkiau kvėpuoju
Gal susipažinsim pakeliui namo?
Už penkių minučių baltas Renault. Noriu glostyt tau plaukus, dingti iš šitos skylės
Tu atrodai pavargus, o aš tave baigiu įsimylėt
Karštą ugnį užkūrei, negesink jos, kol esi rate
Smilksta paskutiniai dūmai, kai pabaigsim dubį varom pas mane.