Delfinai - Apie ją žodžiai
Šventai aš tavim tikėjau
Aš buvau tikėjimo kvailė
Bet dabar kai praregėjau
Pamačiau, kad tu esi kalė Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai Išjunk šypseną dirbtinę
Juk širdis tavoji iš akmens
Neslėpk veido po akiniais
Jie kvailumo tavo nepridengs Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai Dabar tu saldi kaip fėja
Ir blizgučiai tau tikri draugai
Sakyk ar esi girdėjus –
Tuščias daiktas skamba gerai Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai Taip gyvenimas išmokė
Netikėti viskuo ką matau
Niekad nebebūsi draugė
Išdavystės neatleisiu tau Tu, tu, tu man melavai
Netikra, nenuoširdi buvai
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai (2 kartus)
Tu, tu, tu man melavai
Tu veidmainiavai Tu veidmainiavai…