atsiprašau, atsiprašau,
už viską ko nepadariau,
taip pavargau, pavargau,
nebegaliu daugiau...
tapau priklausomas,
ne visada išklausomas,
svetimi balsai, mintys per dažnai užvaldomos,
žinau suklydau pasidavęs ydom,
ir pasiklydau aš tarp pykčio ir pavydo,
atsiprašau, kad neleidau tau manimi didžiuotis,
už žodžius piktus kuriuos rėkiau kaip beprotis,
kad savęs nemylėjau,
kad tavęs negirdėjau,
kad nebuvau šalia kai tau labiausiai to reikėjo,
atsiprašau, atsiprašau,
už viską ko nepadariau,
taip pavargau, pavargau,
nebegaliu daugiau...
mano pamestos svajonės,
mano šitos klaidos,
mano naktys palatoj ir žaizdos,
kai lyja pažadais nepadeda vaistai,
meldžiuosi per vėlai, kur vieniši namai,
mano mintys geriausi mano draugai,
aš tas žmogus, kurio tu nepažinai,
sakei, kad bus gerai,
paleisk mane lengvai,
kai mano ranką laikai, man skauda ar žinai?
atsiprašau, atsiprašau,
už viską ko nepadariau,
taip pavargau, pavargau,
nebegaliu daugiau...
aš nebegaliu, ne ne,
aš nebegaliu, ne ne,
aš pakeisiu savo veidą,
ištrinsiu tai kas skauda,
būsiu tas kuris atleido,
atsiprašau, atsiprašau,
(aš atsiprašau)
už viską ko nepadariau,
taip pavargau, pavargau,
nebegaliu daugiau...