Ir vėl jausti Tave, gyventi Tavo sapne…
Atleisk už viską kas buvo,
Atleisk už viską kas žuvo..
Atleisk, už mano norus ir tą jausmą,
Tą beribę laimę, o kartu ir skausmą…
Už tai, kad padovanojai vietą savo širdyje,
O aš jos nejaučiu, ji sudegė ugnyje…
Bet tikra meilė nerūdija, prisimink visada.
Tegul kasdieną lyja, šiltu vėju būsiu šalia…
Sugalvok norą ir uždek žvakes,
Pasinerk į svajones, jos Tave suras.
Taip gilei širdį, šalia Tavęs artyn,
Švelnių natų skambesį, Tu tą jauti.
Pabėgti nuo visų ir būti su Tavim,
Pabėgti nuo savęs gyventi tik Tavim…
Jausti Tavo rankas, Tavo akis,
Būti su Tavim kartu kol mirtis išskirs…
Jausti Tavo rankas, Tavo akis,
Būti su Tavim kartu kol mirtis išskirs…
Ir vėl jausti Tave, gyventi Tavo sapne,
Atleisk už viską kas buvo,
Atleisk už viską kas žuvo…
Laikyti saule delne,
Tik su Tavimi jaučiu tą beribę laimę,
Tik kai Tu esi.
Atleisk už viską prašau, kas buvo praeitį…
Tą meilę Tau aš saugosiu savoj širdy…
Sugalvok savo norą ir uždek žvakes,
Pasinerk į svajones, jos Tave suras…
Mano meile, pažvelk man į akis,
Noriu būti su Tavim kartum kol mirtis išskirs…
Ir vėl jausti Tave,
Gyventi Tavo sapne,
Atleisk už viską kas buvo,
Atleisk už viską kas žuvo…