Mes stovim ilgai šitoj kryžkelėj strigę,
Gal metas rimtai pagalvot.
Virš mūsų galvų vanagai pasiruošę
Kol baigsim kvėpuot.
Čia laužo šviesoj, akyse išsilieja matyti vaizdai
Kyla į dangų skausmas pelenais.
Šitoj nuotraukoj mes dar laimingi,
Atrodo niekas neišskirtu mūsų.
Šie žvilgsniai vis dar stebuklingi,
Čia pasaulį aš tau dovanosiu.
Šitą naktį mus pagavo melas,
Ir čia niekas man neberūpi.
Kad ir kiek jau išbandyta būtų,
Kylam pelenai abudu.
Tu - baik,
Nieko nežinai - tikrai.
Kas mano galvoje - tiktai.
Išmokai nematyt - pergreit.
Tu mano mintyse - dingai.
Aš tavo akyse - per mažai.
Mes likom svetimi - ar matai.
Daugiau taip tęstis negali - nepagalvok. (x2)
Žėk, ej, mum reikia pakalbėt.
Tu galbūt nematai, bet mes ne savo vietoje.
Palikai mane be dangaus,
Tu nekeli ragelio - aš neatsakau.
Jie juokiasi iš mūsų - mum buvo per daug.
Baik...
Mes patekome į bėdą.
Tarp šių ryškių šviesų
Jos tušas greit nubėga.
Tavęs man reik kaip oro,
Bet aš bandau nekvėpuot.
Kaip ir kaip man sunku, bet čia likai tik...
Tu - baik.
Nieko nežinai - tikrai
Kas mano galvoje - tiktai
Išmokai nematyt - pergreit
Tu mano mintyse - dingai
Aš tavo akyse - permažai
Mes likom svetimi - ar matai
Daugiau taip tęstis negali - nepagalvok (x2)