Tu pratus temdyti akis,
Jis Tavo šių dienų herojus
Pasaulis suksis prieš jus,
Tad nežiūrėk po kojomis.
Gilūs randai, įsisenėję nuodai,
Aplink senai per daug pykčio
Ir Tu tai žinai. Tu puikiai atrodai šiąnakt,
Paprasti niekuom dėti mes
Žmonės ne savo planetoje.
Galbūt vertėtų tylėti man,
Nes per daug pykčio aplink,
Per daug minčių nedorų
Su Tavimi. Aplink neskoninga, koktu,
Privalome dingti iš čia,
Mes kuriam scenarijų dviese, (ya)
Iš story’ių ištrynėm save. (ey)
Juk tu nepaliksi manęs
Be vilčių, be pasaulio, be nieko.
Užtraukiam užuolaidas,
Gesinam šviesą kai dviese liekam. Tu pratus temdyti akis,
Jis Tavo šių dienų herojus
Pasaulis suksis prieš jus,
Tad nežiūrėk po kojomis.
Gilūs randai, įsisenėję nuodai,
Aplink senai per daug pykčio
Ir Tu tai žinai. Mum laiko neliko beveik
Dar neleisiu Tau užsimerkti.
Mes viską jau žinom senai,
Bet tu nesustoji vis verkti.
Aš suprantu, kaip jautiesi,
Nelaukiu tos nakties.
Mes du žmonės tuščiam pasauly
Dar ieškantys viltes. Žinai, jie gali eiti velniop,
Kalbėt, ką nori ir negalvot.
Jie šimtas mylių už mūsų senai
Ir neketiname sustot.
Mes šiąnakt negrįšim namo jau, (namo jau)
Kur kelias nuves – negalvojam.
Kol pasibaigs kelio ženklai (ey)
Jei jausim dar žemę po kojom.
(Jausim ją po kojom) Tu pratus temdyti akis,
Jis Tavo šių dienų herojus
Pasaulis suksis prieš jus,
Tad nežiūrėk po kojomis.
Gilūs randai, įsisenėję nuodai,
Aplink senai per daug pykčio
Ir Tu tai žinai. Tu pratus temdyti akis,
Jis Tavo šių dienų herojus
Pasaulis suksis prieš jus,
Tad nežiūrėk po kojomis.
Gilūs randai, įsisenėję nuodai,
Aplink senai per daug pykčio
Ir Tu tai žinai.