Kaip druska į jūros aimaną
Į tave krentu, širdie mana.
Nors kartais neriam iki dugno,
Bet į krantą mus išplukdo
Vis nauja vilties banga. Man reikia meilės
Kvepiančios rūtom
Ir šalia noriu, kad būtum.
Man reikia meilės
Amžino uosto
Ir šalia – to, kas paguostų.
Visada, visada
Man reikia meilės. Kaip gėlė į miško samaną,
Į tave krentu, širdie mana.
Nors vystam, drebame nuo vėjo,
Bet kas kartą mus užlieja
Vis nauja vilties banga. Apsupty audros, sopuly žiemos
Reikia meilės amžinos.