Tyliai akis užmerkiu, Vėlei tave matau
Ir atrodo kad jaučiu aš vėl tą jausmą, Vos pamatęs pirmą kartą pažinau.
Ir atrodo viskas keista, Rodos nieko man nepadarei,
Bet žinau, kad pasaulėlis mano mažas, Nuo to karto ėmė sukti atvirkščiai. Niekad niekad šituo netikėjau, Maniau, kad pasaulis išprotėjo,
Bet dabar reik įkvėpt giliau, Pripažint – pats pamilau
Niekad niekad šituo netikėjau, Maniau, kad pasaulis išprotėjo,
Bet dabar reik įkvėpt giliau, Pripažint – pats pamilau. Šiandien susitikti mes turėjom, Ir gėlių tau atnešti pažadėjau,
Bet nuo jausmo vėlei apsvaigau, Ir ką žadėjau viską užmiršau.
Aš tikiu jog tu nepyksi, Ir gėlių glėbius priskinsiu,
Negalvok ir aš neišprotėjau, Papraščiausiai aš įsimylėjau. Niekad niekad šituo netikėjau, Maniau, kad pasaulis išprotėjo,
Bet dabar reik įkvėpt giliau, Pripažint – pats pamilau
Niekad niekad šituo netikėjau, Maniau, kad pasaulis išprotėjo,
Bet dabar reik įkvėpt giliau, Pripažint – pats pamilau.